Video

05/11/2013 08:26:07

Ebru, ''vallja'' e bojėrave

Misteret e artit turk nė Shqipėri. Teknika shekullore qė i rezistoi kohės, bukuria e bojėrave me ngjyrat e tokės dhe 400 trėndafilat e Necmeddin Okyay. Intervistė me mjeshtrin e Ebrusė Abdulvahap Ertekin






HermesNews - “Ab”, nė turqisht do tė thotė ujė, “bru” ėshtė sipėrfaqja e ujit. Sipėr tyre njė masė e shumėllojshme bojėrash (foto) nė forma rrathėsh tė pėrmasave tė ndryshme, tė cilat spėrkaten mė anė tė njė furēe tė bėrė me qime kali dhe degė trėndafili.

“Bojėrat janė tė nxjerra nga dheu dhe copėzohen nė mes tė dy mermerėve. Pra kėrkohet njė forcė e madhė pėr ta bėrė. E megjithatė, teknika e kėtij arti ėshtė po ajo qė ėshtė pėrdorur nė vitet 1400”, thotė mjeshtri turk qė jep mėsimet e Ebrusė nė Institutin e kulturės turke “ISkodra Yunus Emre”, Shkodėr.

Quhet Ebru, por Ertekin preferon ta quajė, “vallja bojėrave mbi ujė”. Nė fakt nuk ėshtė tamam ujė, por njė masė gjelatinoze bio e hedhur nė njė enė drejtėkėndėshe prej druri ose hekuri.

Pjesa tjetėr qė duhet ėshtė vrer lopė, bojė toke ose oksid, ujė i distiluar, furēė (e pėrbėrė nga qime kali dhe degė trėndafili), mermer pėr tė copėtuar bojėrat, enė bojėrash dhe letėr.

“Ebruja ka lindur nė Turkistan nga ku u eksportua nė Indi, Iran dhe Turqi ku njohu lulėzimin e vėrtetė dhe mori formėn qė ka sot. Pėrdorej pėr tė mbėshtjellė libra dhe karvanet i transportonin kėto libra nė Turqi nėpėrmjet asaj qė quhej “rruga e mėndafshtė”.

“Ebruja nė fillim pėrdorej pėr mbėshtjellėse librash, por mė pas nė Turqi u bė pėr efekte estetike dhe nėpėr mure, korniza dhe libra. Me themelimin e Akademisė sė Arteve tė Bukura (vitet 70te) ky lloj arti rrezikoi tė humbasė me ardhjen e arteve perėndimore, por shumė profesorė u ngritėn nė mbrojtje tė tij”, tha mjeshtri turk.

Interesantė ėshtė filozofia dhe delikatesa e artit tė Ebrusė. Peneli, ai qė do tė mbantė nė dorė ēdo piktor, nė fakt ėshtė njė degė trendafili, dhe mjeshtri tė cilit i dedikohet lulėzimi i kėtij arti quhet Necmedin Okyay, qė kultivoi rreth 400 lloje tė ndryshme trėndafilash nė bahēen e tij.

Arti ėshtė sa i thjeshtė dhe i komplikuar meqė ka rregulla por sekreti qėndron tek pėrgatitja e bojėrave pėr punė. Bojėrat duhet tė jenė jo shumė tė lėngshme dhe jo shumė tė dendura. Gjetja e njė gjėndjeje ideale pėr bojėn kėrkon dhe katėr orė punė plus njė doze tė mirė durimi.

Por mjeshtrit ruajnė mė fanatizėm kėtė proēes dhe i kėrkojnė nxėnėsve ēdo detaj tė pėrgatitjes deri nė finale. Ėshtė interesante, mėnyra sesi bojėrat ndėrthyren me njėra - tjetrėn duke krijuar forma lulesh, por nuk bėhėn kurrė pjesė tė njera - tjerės.























Ngjyrat ngelen gjithmonė ashtu siē janė dhe mund tė qėndrojnė nė letėr apo mėndafsh pėr shekuj mė radhė dhė nėpėr mure. Arti i Ebrusė ka qenė me padyshim njė ide gjeniale dhe ėshtė po kaq gjeniale ishte transformimi qė ka pėsuar gjatė shekujve. Na ndiqni dhe nė Facebook dhe Twitter

Doriana Metollari