Video

08/03/2013 17:01:38

Mbi etikėn

nga Bujar Plloshtani






TIRANE - Etika, ndryshe filozofia e moralit ėshtė shkencė mbi moralin qė llogaritet si disiplinė ndėr mė tė vjetrat nė filozofi, e cila kryesisht merret me studimin e tė mirės dhe tė keqes, dhe detyrimet qė dalin nga parimet e vlerave morale.

Para sė gjithash kjo disiplinė merret me tėrėsinė e normave apo sjelljeve tė njeriut dhe shoqėrisė tė qeverisura nga refleksionet qė burojnė nga etika. Duke u nisur nga kėto teori rreth etikės vijmė nė mendimin se etika ėshtė botėkuptim filozofik qė kryesisht ka pėr synim parimet e vlerave njerėzore, dhe bindjeve shpirtėrore qė dalin nga kodi i praktikave morale.

Ēėshtjet etike si: e mira, e keqja, e lejueshmja, e palejueshmja, e drejta, e padrejta, e vėrteta, e pavėrteta kryesisht janė ēėshtje morale tė lidhura ngushtė me njohjen dhe vlerėsimin e sjelljes sė njeriut me rregullin e natyrės, pasi njeriu, pėrpos dėshirės pėr tė njohur tė vėrtetėn e duhur, dhe pėrcaktimin e sjelljes nė shoqėri, ai shpreh synimin pėr vlerėsimin e njohjes, pėr ta pėrvetėsuar brenda tij si vlerė intelektuale.

Prandaj, etika na mundėson tė pavarėsojmė autoritetin e arsyes nga veprime qė janė jo tė arsyeshme. "Ēdo gjė reale ėshtė e arsyeshme, ēdo gjė e arsyeshme ėshtė reale"[1].

Pikėpamjen substanciale tė trajtimit tė etikės nė kėtė teori moraliste tė Hegelit mund ta nėnkuptojmė se veprimi moral duhet tė jetė nė pėrputhje tė qėndrueshme me praktikat e moralshmėrisė, domethėnė pėr bazė tė shqyrtimit e ka nevojėn e ēdo veprimi moral pėr t’u vėrtetuar nė do tė jetė i arsyeshėm. Ky veprim i arsyeshėm ėshtė edhe real, pasi lidhet nga baza e fortė e mendimit racional mbi sjelljen e mirė tė njeriut.

Duhet kuptuar se ēdo gjė e arsyeshme ėshtė edhe reale, andaj, ky rregull inteligjent mund tė tė ēojė drejt qėllimit tė nevojshėm. Megjithėse nė kohėt e sotme morali ėshtė veēse njė shprehje, qė politikani i rastit tė marrė pėrgjegjėsi publike, duke u pėrpjekur tė kthejė bindjet politike drejt gjendjes reale dhe tė arsyeshme, mirėpo, qė tė mund ta shquajė realitetin, i cili nė thelb duhet tė jetė i arsyeshėm, duhet njė individ tė jetė i pajisur me pėrgjegjėsi e ndėrgjegje morale, qė mė pas ēdo gjė reale ta kthejė nė tė arsyeshme, dhe njėkohėsisht ēdo gjė tė arsyeshme ta kthejė nė reale.

Mirėpo, sot turma dhe partitė politike mė sė shumti janė tė prirura ta pėrdorin moralin tė bashkėrenditur me politikėn pėr ta ēuar parakushtin e ēėshtjes gjer nė pėrfitimin vetjak nga ana e pushtetit, dhe si rezultat i kėsaj partitė politike e shfrytėzojnė autoritetin e moralit pėr nevojat e tyre tė ngushta.

Etika, duke u nisur nga koncepti i ideologut Machiaveli, ėshtė e ndarė nga politika, mirėpo realisht etika nė konceptin e politikės pėrbėn esencėn e ndryshimit dhe zhvillimit tė saj pėr tė mirėn universale tė shoqėrisė dhe shtetit. Por, pėrkundrazi ėshtė politikani i rastit ai qė moralin nė politikė e kthen nė praktikėn e qeverisjes sė ēėshtjes vetjake. Ndėrkohė, etika dhe politika janė trajtuar si botėkuptime tė ndryshme ndėrmjet vedi, edhe pse realisht etika dhe politika e plotėsojnė njėra-tjetrėn.

Politika ushtron veprimtaritė publike me pėrgjegjėsi intelektuale, ndėrsa etika pėrmbushė individin ose shoqėrinė me gjykime dhe veprime morale tė arsyeshme. Etika ėshtė e arsyeshme dhe njėkohėsisht reale, sepse ėshtė nė pėrligjje tė plotė me veprimin moral tė arsyeshėm, e cila ėshtė e orientuar drejt sjelljeve tė mira; ndėrkaq, politika nismėn e vet e ka nė ushtrimin dhe kontrollin e pushtetit me tė gjitha mjetet e mundshme pėr t’ia arritur qėllimit tė caktuar nė njė periudhė tė caktuar kohore.

Ēdo gjė reale ėshtė e arsyeshme, vetėm pėr disa individ qė e kuptojnė tėrėsinė e sjelljeve tė mira ndaj konceptit tė botės dhe tė qeverisjes sė pėrgjegjshme tė shtetit. Por, kohėve tė fundit po vėrehet nė mėnyrė tė konsiderueshme se ēdo gjė po humb ndriēimin e meritueshėm tė veprimeve tė arsyeshme, ngase turma dhe politikani i rastit ėshtė duke u marrė mė shumė me ēėshtjen, sesa me fenomenet e pėrgjithshme.

Pikėpamjet e turmės dhe politikanit tė rastit janė duke u shėrbyer me logjikėn e pėrfitimit tė ēėshtjes vetjake, ku ndėrgjegjja dhe morali i tyre nė politikė ėshtė krejt joreale. Turma dhe politikani i rastit janė tė shkėputur nga morali i pėrgjegjėsisė mbi vlerat shpirtėrore, dhe pėr kėtė shkak ndėrgjegja dhe morali i tyre janė shndėrruar nė gjendje joreale; ndaj dhe ēdo gjendje joreale ėshtė edhe jo e arsyeshme. Sot, fatkeqėsisht ēdo kush tenton tė provojė tė shkelė mbi virtytin e tjetrit, pėr t’u ngritur vetė me ēdo kusht.

Megjithatė, ky lloj njerėzor ėshtė i aftė pėr tė pėrfituar nė kohė reale, pavarėsisht se kthehen nė dėnues tė vetvetes, pa e ditur e ndier thelbėsisht se ky dėnim mund tė shkaktojė dhembje morale e shpirtėrore pėr tė gjithė.Pėrfitimi vetjak nė kurrizin e tjetrit ėshtė dukuri negative, e cila mund tė rrezikojė paqen dhe bashkėrenditjen shoqėrore; konceptuar nga mendimi se kėnaqėsia e prodhuar nga ky pėrfitim ėshtė njė ide fikse qė shumė shpejtė mund tė ndodhė pėrmbytja e shpirtit.

Realisht, ky vėshtrim duket qartė se turma apo politikani i rastit qė merret me politikė nuk identifikohet me njė moral tė arsyeshėm qė nė thelb tė jetė edhe real, por mė sė tepėrmi pėrcaktojnė fatin e egoizmit pėr t’u prirė ēėshtjeve qė u sjell lumturi e tė mira materiale pėr njė ekzistencė mė solide. Megjithėkėtė, ky grup i caktuar individėsh me interesa tė vogla politike nuk janė aspak tė realtė dhe tė arsyeshėm me realitetin, por janė nė kontradiktė me tė gjitha vetitė e brendshme njerėzore vetėm se pretendim parėsor tė tyre kanė pushtetin dhe dobitė qė sjell ky i fundit.

Qė tė kemi pikėpamje reale dhe tė arsyeshme nė politikė, nė radhė tė parė duhet tė kemi veprim moral tė arsyeshėm, dhe kod tė praktikave tė sjelljes humane qė jetėn ta lėvizim si pasojė e veprimit tė arsyeshėm, duke u shmangur nga ide apo pikėpamje dogmatike. Veprimi i arsyeshėm nė politikė mund tė kuptohet edhe si njohje reale me qeverisjen e shtetit. Pra, etika mund tė vlerėsohet si tėrėsi sjelljesh me vlerė humane qė i pėrcakton shoqėrisė tė qeveriset me konceptin e tė mirės pėr ngritje shpirtėrore, dhe pėr ta shkėputur njėherė e pėrgjithmonė nga iluzionet e pakuptimta qė mund ta tundojnė e pėrmbysin atė me ēdo kusht.

HermesNews - ©2013